Apdorojimas UV-C spinduliuote – naujoviška higienos procedūra

ĮJUNGI IR MIKROBŲ NELIEKA

Ar žinote, kad ultravioletinė spinduliuotė yra efektyvi necheminė dezinfekavimo priemonė?

Privačias, komercines ir viešąsias patalpas su pažangiais UV-C įtaisais dezinfekuoti paprasta ir patogu. Miniatiūrinius UV-C šviesos diodus ir žmonių aptikimo jutiklius galima montuoti į viešosios paskirties ir buitinius prietaisus, pavyzdžiui,

į standartinius šviestuvus, kad būtų galima dezinfekuoti viešąsias patalpas, į dezinfekavimo dėžutes, skirtas dezinfekuoti rankiniams įrankiams, arba į čiaupus vandeniui dezinfekuoti. Išmaniosiose oro filtravimo sistemose „ams OSRAM“ UV-C šviesos diodai montuojami kartu su atitinkamo spektro jutikliais, kad būtų galima kontroliuoti organinę oro taršą. Tokiu būdu realizuojami novatoriški įvairių sistemų, pavyzdžiui, oro kondicionavimo, plėtiniai. UV-C šviesos diodų ir spektro jutiklių deriniai naudojami kurti pažangioms numatomosios techninės priežiūros funkcijoms, pavyzdžiui, pranešančioms apie filtrų keitimo poreikį arba aptinkančioms kritinę taršą sporomis, grybeliais ar bakterijomis.

UV-C spinduliuotė. Kas tai?

Saulės skleidžiamą optinę spinduliuotę sudaro regimoji šviesa ir neregimoji spinduliuotė. Žmonės šviesa vadina spinduliuotę, kuri sudaro regimąjį spektrą, prasidedantį 400 nm bangos ilgio violetine šviesa ir besibaigiantį 800 nm bangos ilgio tamsiai raudona šviesa. Kovai su virusais ir bakterijomis tinka spinduliuotė, kurios bangos ilgis nesiekia 400 nanometrų. Tai yra vadinamoji UV spinduliuotė. UV spektras dalijamas į tris dalis: UV-A, UV-B ir UV-C. Bangos ilgis palaipsniui mažėja nuo 400 iki 100 nanometrų. A kategorijos ultravioletinė saulės spinduliuotė žemę pasiekia beveik nesulaikyta. UV-A spinduliuotė skverbiasi gilyn į mūsų odą ir sukelia joje senėjimo procesą. UV-B spinduliuotė veikia tik paviršinius odos sluoksnius. Nuo jos mes įdegame. Trumpąsias bangas, ypač turinčią daug energijos UV-C spinduliuotę, visiškai sugeria ozono sluoksnis. Dėl to Žemėje natūralios UV-C spinduliuotės nėra. Taigi, gyvybė žemėje vystėsi neveikiama UV-C spinduliuotės. Kitaip tariant, organizmams nereikėjo natūralių mechanizmų, apsaugančių nuo UV-C spinduliuotės. Šis faktas mokslo, medicinos ir technologijų srityse atveria ypatingas galimybes.

200–280 nanometrų bangos ilgio UV-C fotonai turi tiek energijos, kad gali pakeisti mikrobų DNR. Tai reiškia, kad elektromagnetinė spinduliuotė pakeičia mikroorganizmų genetinę medžiagą ir jie netenka gebėjimo daugintis. UV-C spinduliuotė ardo spiralinę DNR ir RNR struktūrą, todėl ji efektyviai nukenksmina net daugeliui vaistų atsparius patogenus.

Kaip viskas veikia?

Kad spinduliuotė galėtų nukenksminti patogenus, jos bangos ilgis turi būti mažesnis už 400 nanometrų. Tai yra vadinamoji UV spinduliuotė, o jei konkrečiai – C kategorijos ultravioletinė spinduliuotė. Nors ląsteles pažeidžia ir dezinfekuojamąjį poveikį turi ir UV-B, ir UV-C spinduliuotė, jų abiejų sukeliami DNR / RNR molekuliniai pakitimai yra labai skirtingi. Kuo bangos yra trumpesnės, tuo jos efektyviau skverbiasi į mikroorganizmų ląsteles, todėl patogenams neutralizuoti labiau tinka UV-C. Ši spinduliuotė sukelia fotocheminę reakciją. Ląstelėms sugėrus tam tikrą UV-C spinduliuotės dozę formuojasi timino dimeras, keičiantis DNR / RNR spiralės grandines. Patogenas nebegali daugintis, todėl virsta nekenksmingu.

Kodėl tai yra labai svarbu?

Švarus vanduo. Švarus oras. Švarūs paviršiai. Tyra aplinka, kurioje kiekvieno žmogaus sauga ir sveikata galima rūpintis net esant labai nepalankioms sąlygoms.

Pasaulyje, kuriame yra daugybė įrangos su ryšio funkcijomis, atsiranda naujų iššūkių. Kasdien susiduriame su patogenais. Namuose ir darbe, nuo bėgiojimo su įvairiais reikalais iki vizito pas gydytoją ar tiesiog gerdami vandenį iš čiaupo. COVID-19 pandemija padėjo mums suvokti ne tik dezinfekavimo svarbą, bet ir efektyvių UV-C įtaisų poreikį.

UV-C spinduliuotė ne cheminiu metodu efektyviai naikina kenksmingus mikroorganizmus.